- ponuoti
- ponúoti vksm. Jiẽ ki̇̀ts ki̇̀tą ponúoja.
.
.
ponuoti — ponuoti, uoja, ãvo tr. vadinti ponu: Nenoriu, kad kas mane ponuotų Sb. Tai toks pas mus, žemaičius, paprotys įvyko kits kitą ponuoti ir pavardes kraipyti Vaižg. | refl.: Ar jie tarp savęs irgi ponuojas? Ds. Už trijų savaičių vestuvės, jie gi iki … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiponuoti — iki valios poniškai, prabangiai prisigyventi: Gana atsponãvo pirma Trgn. ponuoti; atsiponuoti … Dictionary of the Lithuanian Language